praverti

praverti
pravérti, pràveria, pravė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ 1. veriant persmeigti, perdurti: Ka būt šonan dūrę, būt dūkas išejęs, bijojomės žarnas pravért [išputusiai karvei] Kpč. Tepastato jį vartumpi alba stulpumpi ir tepraver (paraštėje praskverbia) jo ausį yla BB2Moz21,6. Regi jo šoną pradurtą, jo rankas ir kojas pravertas bei kruvinus BPI424. Ir pilvą gelžine šake anai pravėrė Žlv. | Kai aš jojau in karužę, laimės neturėjau, pirmutinė man kulkelė širdelę pravė́rė (d.) Plm. 2. veriant prakišti: Su vytelėm par grebėstus pràveria, ištraukia par šiaudus ir vėl iš naujo (dengiant stogą) PnmR. Dėžės pusėj, kuri neturėjo lango, buvo pritaisytos dvi stiprios sagtys, pro kurias tarnas praverdavo šikšninį diržą ir apsijuosdavo, kai nešdavo mane ant arklio J.Balč. Vadžios pravertos pro balnelio žiedus . Nes pigiaus yra kardielių praverti per adatos bulį nei bagotamujam įeiti ing dangaus karalystę BPI25. 3. K, Sut, N, M, L, Rtr, , Kv padaryti pravirą, prasklęsti: Aukštinį truputį pravérk Ėr. Pravérk juškas, smirda, sugaus galvą Klt. Pravėrei duris [tvarto], tai vištos lekia akysna Klt. Duris pravė́ręs padabosiu kuokinėj – i namo Aps. Praverkit duris, tegu išeina dūmai lauk Smn. Pravė́ręs dangtį ir parodė miegantį kūdikėlį Jrk84. Nenori tikėt, idant Christus būtų įėjęs per duris užrakintas, bet arba pro langą, arba duris pravė́ręs DP404. Aš pravėriau langelį, ir palengva tvaikas išėjo Blv. Pravėrė antrąsias duris ir išvydo sūnų, susijuosusį kaip eiti ir su kepure Vaižg. Lėkdama per priemenę, pravėrė gryčiukės duris J.Paukš. Pravėręs duris į viralinę, rado katilą nukabintą ir ugnį išblėsusią priežadoje M.Katil. Svirnelio durelės in pusę pravertos LB115. Da nepravė́riau svirno durelių, panelė atsirado JT395. O kaip pravė́riau daržo dureles – užaugusios rūtelės JV841. Da nepravė́riau vario vartelių, jau pasitiko dvi mošytėli JV596. Aš bijojau tamsią naktį langužio pravertie BsO156. Kiek skrynę praversi, muni paminėsi, labai graudžiai apsiverksi StnD25. Pravérk, mergele, langelį, parodyk skaistų veidelį Rtn. | Kas pravė́rė svirnužį? Kas atdarė duružes? JD970. Sėdžiu po langeliu, žiūrau per langelį, ir pamačiau, kad praverta žirgelio stonelė LTR(). | refl. tr., intr. K, Š, Rtr: Durys prasivė́rė J. Prasvė́rė duris i daboja vidun Dglš. Jis atsikėlė, prasivėrė langą ir pažvelgė į orą J.Balč. Durys prasivė́rė, įbėgo toks vaikiukas Rdn. Nebesulaukdamos moterys žiūriančios, prasivėrusios duris, į pirtį Sln. Stainios duris prasivė́ręs, bėrus žirgus šėriau JD1010. Liepinis grabelis kad prasvertų, gal mūsų sesutė prakalbėtų (d.) Čb. | prk.: Prasivėrus parodai davėm jos apžvalgą Pt.refl. prk. pasidaryti atviram: Retais atvejais Putinas ir man kiek prasiverdavo . 4. Srv pramerkti: Parsisprogęs rytą i nebipravė́ręs akių Krš. Pravėrė plačiai akis ir sustingo it stulpas M.Katil. Pats nesijudindamas jis tik akis kiek pravėrė . Pravėrus akis pamatė prie lovos motiną LzP. Ligonė vargais negalais pravėrė sunkias blakstienas . ^ Dar akių praverti nespėjo, o jau su šaukštu už stalo sėdėjo KrvP(Kur). | refl.: Gelsvi patinę vokai plačiau prasivėrė, ir Gediminas pamatė rudas raiškias akis J.Avyž. Man akys prasiveria lėtai, tingiai I.Šein. Po stambiais antakiais prasivėrė akys L.Dovyd.padaryti reginčias: Anys jam tarė: – Viešpatie, kad akys mūsų būtų pravertos Ch1Mt20,33. Jis pravėrė tavo akis brš. 5. pračiaupti (lūpas, burną), pražioti: Ir juokėsi jis lūpų nepraverdamas, tarytum būtų ką įsikandęs J.Balt. Burna sutino, kad nebegaliu nei valgyt, nei burnos pravért Kpr. Daktaras pritūpęs abiem rankom pravėrė [šuns] žiaunas L.Dovyd. | prk.: Saulės įšildytuose dirvonėliuose geltonus graižus pravėrė šalpusniai . | refl.: Bekraujės lūpos judėjo neprasiverdamos, tačiau jis suprato, ką ji nori pasakyti J.Avyž. Vilko (pavardė) lūpos prasiveria miegūstai šypsenai I.Simon. Prasivėrusios laimėje šypsosi lūpos, atsiminusios pasaką mėlyno lino V.Myk-Put. Gaidienės lūpos prasiveria nekaltai šypsenai I.Simon. 6. refl. Rtr, Č prasiskirti: Susyk prasivė́rė kalnas Jrk76. Ar nesibijotės, kad jus pekla prasivė́rus … pražudytų? K.Donel. Ir prasivė́rė žemė, ir pradingo [karčema] amžinai (ps.) Kv. Ji norėjo, kad tuojau pat prasivertų žemė ir prarytų ją su visa gėda ir pažeminimu J.Avyž. Kai dėžutę mesi, ežeras prasiver̃s Vrt. Lyg dangus jam tai valandai būtų prasivėręs Vaižg. Tetrenkia į mane perkūnas arba teprasiveria ir teįtraukia mane pragaras! V.Aln. 7. refl. atsirasti: Jonukas metė samtį – prasivėrė didelis ežeras LTR(Srj). Akis šaltinio prasivėrė R120, 157. Šulinio akis prasivėrė N. | prk.: Prasivėrė lietuviams plati darbo dirva . 8. refl. N pratrūkti: Prasivėrė rona B. Gumbai visur pažandėse, apie ausis prasivėrę, varva Pt. 9. pradėti: O šitą veikalą stato Kaune valdžios teatras, net praveria juo vaidinimo vakarus Vd. | refl.: Po kviečių prasiver̃s vasarojai, o be darbo vis nebus .
(kieno) akìs pravérti padaryti sąmoningą, suprantantį: Tautos atbudimo dienos pravėrė ir mūsų akis .
bùrną (dantìs) pravérti Sn prašnekti, prabilti; tarti žodį: Tylėjo kaip pasmirdusi, burnõs nepravė́rė Krš. Nespėjau burnõs pravért, tuoj akis išsprogeno i praplyšo Škn. Visą vakarą burnõs nepravė́rė LKKXIII119(Grv). Ir daugiau iki pat Karpiškio nei ji, nei jis burnos nebepravėrė J.Paukš. Ar tu negalėjai dantų̃ pravért? Sk. (kieno)
durìs pravérti ką aplankyti, kur apsilankyti: Aštuoniasdešimt metų, nė daktaro mačiau, nė aptiekos dùrių pravė́riau Krš. Anas pas jus tūlai pràveria durelès Arm. Neužeinat ir dùrų nepràveriat Vdš. Kitas nėr bažnyčios dùrių pravė́ręs, o gyvena kaip prazidentas – velnias padeda Krš. | Ne visi drįso praverti vidurinės mokyklos duris .
lū́pas (snãpą) pravérti prašnekti: Ir lū́pų nepravė́rė, tei kantrybė! Užv. I svečiuo lū́pų nepràvera, susiraukusi Krš. Praversi dar snapą, tai nupūsiu kaip uodą . Jam turbūt lū́pas sunku pravért, tyli ir tyli kaip juoda žemė Srv.
šìrdį pravérti kiek išsipasakoti, išsikalbėti: Verčiau aš tą knygą ir atsiskyrimo kankinamas, ir nerasdamas sielos, kuriai galėčiau širdį praverti J.Jan.
\ verti; apverti; atverti; įverti; paįverti; išverti; nuverti; paverti; perverti; praverti; priverti; razsiverti; suverti; užverti; paužverti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • praverti — pravérti vksm. Viẽlą pravėrė pro pradùrtas skylutès …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pravertimas — praverti̇̀mas dkt. Dė̃l diplòmo praverti̇̀mo, tai žinaũ, kad ji̇̀s tikrai̇̃ praver̃s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atverti — atverti, àtveria, atvėrė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, L, LL216 1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atverti KII227. Atverta anga ikigal B, N.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peržioti — 1. tr. NdŽ praverti (burną, nasrus, snapą): Nė lūpų neparžio[ja] ligonas Šts. ║ refl. NdŽ praverti (burną, nasrus, snapą). 2. refl. NdŽ persiskirti: Paminsi pakojėms čia, po apačia, tas audeklas ir parsižios Bdr. Uolos perplyšo ir plačiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravėrimas — pravėrìmas sm. (2) 1. Sut, NdŽ → praverti 3: Už lango pravėrimą tiek barimo – bambeklė DūnŽ. [Nepatekusieji į vaidinimą] glaustosi prie sienų, sergsti kiekvieną durų pravėrimą Pt. | refl. KI123, NdŽ. ║ praverta vieta: Ir šitam jų (vartų)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pražiodyti — tr. NdŽ, KŽ, DŽ1 1. priversti ką praverti burną arba nasrus: Pats negers, pražiodyk ir įpilk Srv. Pražiodė ir supylo vaistus katinui Aln. Ligonį atlošus pražiodžiama, inkišama gerklėn šaukštelio kotą, apteptą medum su žąsių ar kiškiataukiais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • razžioti — ×razžioti (hibr.) tr. 1. praverti (burną, nasrus, snapą): Razžiok nasrus: burnon dėsiu (valgydinant ligonį) Ign. ║ refl. LzŽ, Grv, Aps praverti (burną, nasrus, snapą): Razsižiok ir giedok kap višta in bėdos Arm. Naktį, būdavo, šokam, ė tada dieną …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apverti — apverti, àpveria (apìveria), apvėrė tr. Š, KŽ; Ak 1. veriant, kišant apsukui apvarstyti kuo: Žmonės moka pasiūt tą šepetį [linams], sudeda, kotą padirba, apìveria virvelėm Kp. Apìveria apìveria, aũklėm apveržia tą riešą, tuos autus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atplėšti — tr., atplė̃šti, ia, àtplėšė 1. SD212, R122, J, K, Š atidrėksti nuo paviršiaus, atlupti: Kambaryje keliose vietose atplėšė grindis ir vis kažko kruopščiai ieškojo rš. Afieravoti ant ugnies, būtent: jo taukus, visą uodegą, nug pečių atplėštą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • garvelkis — sm. (1) anga virtuvėje viršum viryklos garams bei dūmams į kaminą išeiti, ppr. su gaubtu: Pas mus virtuvė[je] nėra garvelkio, tai prirūkus reik duris praverti Mžk. Pasimūrijom naują kuknę su garvelkiu, dabar bent troba neprigaruos Vkš. Kas čia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”